Rugsėjo 10 d.  -  pasaulinė savižudybių prevencijos diena

 Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti būdų šiai problemai spręsti.

 Susitelkusi bendruomenė, net maža jos dalis – šeima, draugai, klasė, kolegos – labai daug gali padėti žmogui, bežengiančiam žingsnį į nebūtį supratimu, parama, geru žodžiu, pagaliau – buvimu greta, kai sunku, laiku organizuota medicinine pagalba. Tai paprasti, bet efektyvūs veiksmai, kuriuos gali atlikti savo artimo labui kiekvienas iš mūsų.

Problemos mastai

  • Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus.
  • Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis.
  • Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15–35 metų amžiaus žmonių grupėje.
  • Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms.
  • Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.

Linkusiųjų į savižudybę dvasinė būsena

         Šiems žmonėms ypač būdingi trys bruožai:

AMBIVALENTIŠKUMAS: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma į savižudybę linkusiųjų iš tikrųjų nenori mirti – jie tik neištveria gyvenimo sunkumų. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.

IMPULSYVUMAS: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindami tokią kibirkštį ir išlošdami laiko bendruomenės nariai gali nuslopinti norą žudytis.

RIGIDIŠKUMAS – į savižudybę linkusiojo mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba „persijungti“, surasti kokios nors kitos išeities iš padėties. Šių žmonių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys – panašios.

Jausmai

Liūdesys, prislėgta nuotaika

Vienatvė

Bejėgiškumas

Beviltiškumas

Neviltis

Nereikalingumas

Mintys

„Nenoriu gyventi“

„Nieko nepakeisiu“

„Nebegaliu ištverti“

„Esu nevykėlis ir našta“

„Aš tik trukdau“

„Kitiems bus geriau be manęs“

Savižudybė: mitai ir faktai 

Mitai

Faktai

Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nesižudo.

Iš 10 nusižudžiusiųjų mažiausiai 8 kalba apie savo ketinimus arba kitaip leidžia tai suprasti.

Savižudžiai yra tvirtai pasiryžę numirti.

Didžioji dalis iš jų yra ambivalentiški, dvejojantys.

Dažniausiai savižudybė būna netikėta.

Dauguma nusižudžiusiųjų ne kartą buvo perspėją aplinkinius apie savo ketinimus nusižudyti.

Pagerėjimas po krizės reiškia, kad savižudybės pavojaus nebėra.

Daug savižudybių įvyksta būsenai pagerėjus, kai

žmogus pasidaro energingesnis ir žvalesnis, kai įgauna jėgų paklūsti savo niūrioms mintims ir jausmams.

Visoms savižudybėms kelio neužkirsi.

Teisybė. Bet daugumai iš jų kelią užkirsti galima.

Jei jau žmogus linkęs žudytis, tai toks ir liks visą laiką.

Savižudiškų minčių gali kilti iš naujo, bet jos nėra nuolatinės ir kai kuriems niekada nepasikartoja.

 

Kaip atpažinti žmogų, ketinantį nusižudyti?

Ženklai elgesyje, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

  • Žmonių vengimas, nesugebėjimas palaikyti ryšių su šeima ir draugais;
  • Psichikos sutrikimai;
  • Alkoholizmas;
  • Nerimas arba panika;
  • Asmenybės pasikeitimas – irzlumas, pesimizmas, depresija arba apatija;
  • Valgymo arba miego įpročių pasikeitimas;
  • Suicidiniai (savižudiški) bandymai praeityje;
  • Neapykanta sau, kaltės, savęs menkinimo, gėdos jausmas;
  • Neseniai patirta netektis (mirtis, skyrybos, išsiskyrimas ir pan.);
  • Savižudybės giminės istorijoje;
  • Staigus noras sutvarkyti asmeninius reikalus, parašyti testamentą ir t. t.;
  • Vienišumas, bejėgiškumas, neviltis;
  • Rašteliai, piešiniai apie savižudybę;
  • Prasta sveikata;
  • Pakartotinės užuominos apie mirtį arba savižudybę.

Kaip įvertinti savižudybės riziką ?

         Geriausias būdas sužinoti, ar žmogus ketina nusižudyti – tai paklausti apie tai jį patį. Priešingai negu įprasta manyti, kalbos apie savižudybę žmonėms nepakiša šios minties. Iš tikrųjų jie būna dėkingi ir jaučia palengvėjimą, galėdami atvirai kalbėti apie dalykus, kurie juos kamuoja.

Kaip klausti ?

         Klausti žmogų apie jo arba jos suicidines mintis nelengva. Patartina prie šios temos artėti pamažu. Štai keletas tokiais atvejais galinčių padėti klausimų:

„Ar tau liūdna?“

„Ar jautiesi niekam nereikalingas (-a)?“

„Ar manai, kad gyventi neverta?“

„Ar manai, kad galėtum nusižudyti?“

Kada galima klausinėti ?

  • Kai žmogus pajunta, kad pašnekovas jį supranta.
  • Kai žmogus nesivaržo kalbėti apie savo jausmus.
  • Kai žmogus kalba apie neigiamus dalykus (vienišumą, bejėgiškumą ir pan.).

Ką reikėtų išsiaiškinti?

Ar žmogus turi konkretų savižudybės planą:

„Ar turi paruošęs planą baigti gyvenimą?“ „Ar įsivaizduoji, kaip tai padarytum?“

Ar žmogus numatęs priemonę (būdą) nusižudyti:

„Ar turi tablečių, nuodų, įrankį ar kitokią priemonę?“ „Ar gali ta priemone bet kada lengvai pasinaudoti?“

Išsiaiškinti, ar žmogus numatė laiką:

„Ar jau nusprendei, kada baigsi savo gyvenimą?“ „Kada planuoji tai padaryti?“

Visus šiuos klausimus svarbu pateikti dėmesingai, su rūpesčiu ir užuojauta.

Ką daryti ?

  • Išklausyti, suprasti, būti ramiam.
  • Rodyti dėmesį ir atidumą.
  • Nesakyti, kad viskas bus gerai, nemenkinti problemų.
  • Rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį.
  • Aptarti, išanalizuoti kitokias išeitis iš padėties.
  • Pranešti kitiems, pasitelkti į pagalbą kitus: šeimos narius, draugus, kitus artimuosius, psichologą, visuomenės sveikatos specialistą, šeimos gydytoją, psichiatrą. Nelaikyti paslaptyje.
  • Nepalikti žmogaus

Pokalbis su kitu žmogumi yra ūmių situacijų valdymo pagrindas, nes kalbėdamas nusiramini, nukreipi mintis nuo stresą keliančios situacijos, sulauki palaikymo ir išgyveni saugumo jausmą.

Suinteresuotumas, jautrumas, sumanumas, gebėjimas pasirūpinti kitu žmogumi, įsitikinimas, kad gyvybę verta saugoti – tai pagrindiniai bendruomenės nario resursai. Jais remdamiesi galime padėti išvengti savižudybės.

NEMOKAMA PSICHOLOGINĖ PAGALBA:

Emocinės paramos linijavienas numeris skirtingoms emocinės pagalbos linijoms

1809

Visą parą

    tuesi.lt     pagalbasau.lt     pagalbosvaikamslinija.lt     jaunimolinija.lt

Skubi pagalba

112

Visą parą

Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro ir Jaunimo psichologinės paramos centro medžiagą, informaciją parengė psichologė Kristina Vainienė.

Atnaujinta 2021-09-07