Susitikimas su Andriumi Tapinu

 Balandžio 4d. su gimnazijos mokiniais susitiko projekto ,,Padrąsinti. Įkvėpti. Palaikyti“ iniciatorius, žurnalistas, knygų autorius, laidų vedėjas Andrius Tapinas.

 Šmaikščiai bendraudamas su gimnazistais jis nepabijojo paliesti itin svarbių ir aktualių mokyklos, švietimo sistemos problemų. Nepabūgo kritikuoti mokytojų, visuomenės, kuri ,,spaudžia vaikus į rėmus“, neskatina pasirinkti širdžiai mielos profesijos.
 Andriaus Tapino nuomone, viena didžiausių problemų, kuri neleidžia lietuviams išryškėti pasaulyje, yra per didelis savikritiškumas ir maža savivertė. Jis pabrėžė, jog geriau turėti per didelę savivertę negu mažą, jog tai, kiek mes pasieksime gyvenime, kiek uždirbsime, priklausys nuo to, kiek esame reiklūs, kiek manome patys esame verti.
 Dar viena problema, dėl kurios Vakarų Europa lenkia mus, universaliųjų įgūdžių stoka. Tai įgūdžiai, kuriems per mažai dėmesio mokyklose, tačiau jų labiausiai reikia gyvenime. Tai anglų kalba ir viešasis kalbėjimas. Esą, jei darbdavys rinktųsi tarp gerai kalbančio ir mažai kalbančio, intraverto, 100 proc. tikėtina, kad pasirinks gerai kalbantįjį, kuris sugebės puikiai reprezentuoti įmonę. Dar vienas aspektas, kuris labai padidintų mūsų vertę darbdavio atžvilgiu, yra savanorystės istorija mūsų CV. A. Tapinas ragino savanoriauti dabar ir kuo daugiau. Tai ne tik patikimiau negu savo pomėgių aprašymas, bet tai ir rodiklis, jog mes norėsime savanoriškai dalyvauti įmonės tobulinime ir ,,updeitinime“ (atnaujinime).
 Kalbėdamas apie ateities profesijas, pašnekovas ragino klausytis savo širdies. ,,Kartą po paskaitos priėjo mergina ir pasakojo, kaip ją žavi japonų dailė ir menas, tačiau imtis šios srities studijų neskatina tėvai, jie nori, kad mergina mokytųsi vadybos ir perimtų tėvų verslą, nors ta veikla jos nedomina. Galiausiai po keleto metų neišlaikiusi tėvų spaudimo ji vis dėlto įstojo į vadybą ir dabar Lietuva turi dar vieną vidutinio gerumo vadybininką ir, kas ten žino, gal neteko vienos pasaulinio garso japonų dailėtyrininkės ir meno kritikės. Rinkitės širdimi, tikrai ne taip prašausit, nei rinkdamiesi protu“, - pasakojo A. Tapinas.
 Kalbėdamas apie ateitį taip pat klausė, ar mes turime svajonių, ar žinome, kaip tas svajones pasiekti, ar turime planą. ,,Markas Tvenas yra pasakęs, jog svajonė tampa planu, kai ją  užsirašai“. A. Tapinas patarė sudaryti 15 metų planą ir jo laikytis, viską planuoti, nes tik taip veikdami mes pasieksime savo užsibrėžtą tikslą.
 Galiausiai patarė skaityti knygas, atrasti žanrą, kuris mums patiktų, nes tik malonus širdžiai skaitymas turi naudos, ir nesvarbu, koks jis bebūtų, bet kokia knyga plečia akiratį, keičia požiūrį ir pasaulio perspektyvą. Linkėjo laikytis atokiau nuo knygų, panašių į ,,7 būdai kaip tapti milijonieriumi“, ir apskritai visų knygų, kurių pavadinimuose yra skaičius. Prajuokino pasakęs, kad vienintelės geros knygos, prasidedančios skaičiumi, yra ,,50 pil....“.
 Gimnazistai pasikrovė energijos, vilties ir pasitikėjimo, į telefonus įsivedė A. Tapino numerį, pasiryžę rašyti, jei tik kils kokių klausimų.

Rūta Vizbaraitė, IIId klasė

2019040403 2019040410

Gintaro Stankevičiaus nuotraukos